Psoriazė, dar vadinama žvyneline, yra dažna lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti pasikartojančiais bėrimais, pleiskanojimu ir odos paraudimu. Nors ji nėra užkrečiama, ši būklė gali ženkliai paveikti kasdienį gyvenimą, emocinę savijautą ir socialinę veiklą. Psoriazė nustatoma bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau išryškėja jauname ir vidutiniame amžiuje. Su tinkama priežiūra bei gydymu daugumai žmonių pavyksta suvaldyti simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą.
Kas tai?
Psoriazė lemia greitesnį epidermio ląstelių (keratinocitų) dauginimąsi ir uždegimą, todėl ant odos atsiranda gerai apribotų, paraudusių, iškilusių plokštelių, padengtų sidabriškai baltais žvynais. Dažniausios vietos – alkūnės, keliai, galvos plaukuotoji dalis, kryžkaulis, tačiau bėrimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant delnus, padus, odos raukšles bei lytinių organų sritį. Kai kuriems žmonėms simptomai paūmėja žiemą, o saulėta vasara atneša palengvėjimą.
Psoriazė gali paveikti ne tik odą – nagai gali tapti sustorėję, linkę sluoksniuotis, atsiranda taškelių ar spalvos pokyčių. Be to, apie trečdaliui pacientų gali išsivystyti psoriatinis artritas – sąnarių skausmas, tinimas ir rytinis sustingimas. Dėl lėtinės eigos ir išvaizdos pokyčių psoriazė neretai siejama su nerimu, depresija ir savivertės mažėjimu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Psoriazė yra multifaktorinė – ją lemia genetika, imuninės sistemos veiklos ypatumai ir aplinkos veiksniai.
- Genetinis polinkis: jei serga vienas iš tėvų, rizika padidėja; esant keliems sergantiems šeimos nariams, rizika dar labiau išauga.
- Imuninė sistema: suaktyvėję imuniniai procesai skatina odos ląstelių atsinaujinimą ir uždegimą.
- Provokuojantys veiksniai: stresas, odos pažeidimai (įdrėskimai, trintis, tatuiruotės – vadinamasis Koebnerio reiškinys), infekcijos (ypač viršutinių kvėpavimo takų), rūkymas, alkoholis, šaltas ir sausas klimatas, hormonų svyravimai, kai kurios vaistų grupės. Taip pat reikšmės gali turėti miegas, nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai.
Tradiciškai skiriami du ligos tipai: I tipas dažniau prasideda iki 40 metų, dažnesnis šeimose ir gali būti intensyvesnės eigos; II tipas dažniau pasireiškia vėliau ir neretai būna lengvesnis.
Simptomai
- Odos pažeidimai: aiškiai apribotos, rausvos ar raudonos plokštelės, padengtos žvynais; gali niežėti, kartais skaudėti ar skilinėti.
- Galvos plaukuotoji dalis: gausus pleiskanojimas, sausumas, niežulys; pleiskanos dažnai būna stambios ir prilipusios.
- Nagai: taškinės įdubos, sustorėjimas, trapumas, spalvos pakitimai, nago atšokimas nuo guolio.
- Sąnariai: skausmas, tinimas, rytinis sustingimas, ypač pirštų sąnariuose, nugaroje, kulnuose.
- Bendrieji požymiai: paūmėjimų ir remisijų kaita; kartais diskomfortas, miego sutrikimai, emocinė įtampa.
Psoriazės klasifikacija
- Plokštelinė psoriazė: dažniausia forma; tipinės žvynuotos plokštelės ant tiesiamųjų paviršių ir galvos.
- Lašelinė psoriazė: smulkūs, lašelių formos bėrimai, dažnai po infekcijų; dažnesnė vaikams ir jauniems suaugusiesiems.
- Pustulinė psoriazė: pūlinukai ant paraudusios odos, gali būti lokalizuota (pvz., delnai, padai) arba išplitusi.
- Odos raukšlių (invertinė) psoriazė: lygesni, be ryškių žvynų, paraudę plotai pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis.
- Eritroderminė psoriazė: apima didelę odos dalį, sukelia paraudimą, šaltkrėtį, bendrą negalavimą; tai skubi būklė.
- Nagų psoriatinė liga: nagų išvaizdos ir struktūros pokyčiai.
- Psoriatinis artritas: odos ir sąnarių pažeidimas.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei bėrimai sparčiai plinta, labai niežti ar skauda, trukdo miegui ir kasdienai.
- Jei atsirado sąnarių skausmas, tinimas, rytinis sustingimas ar nugaros skausmas.
- Jei yra nago pakitimai ar įtariate grybelinę infekciją – reikalinga diferencinė diagnostika.
- Jei pasireiškė karščiavimas, didelis silpnumas, įtarimas dėl eritrodermijos ar išplitusios pustulinės formos.
- Jei savipriežiūros priemonės nepadeda arba simptomai atsinaujina iškart nutraukus gydymą.
- Nėštumo, žindymo ar planuojamo nėštumo atvejais – dėl saugaus gydymo plano.
Diagnostika
Psoriazė paprastai diagnozuojama klinikinio ištyrimo metu, įvertinant bėrimų išvaizdą ir pasiskirstymą. Būdingas Auspico triados reiškinys: nukrapščius žvynus atsiveria plona blizgi plėvelė, o ją pažeidus pasirodo taškinis kraujavimas. Jei kyla abejonių, atliekama odos biopsija – nedidelis audinio mėginys mikroskopiniam įvertinimui. Kartais pasitelkiama dermoskopija, kuri padeda atskirti psoriazę nuo atopinio dermatito, kontaktinio dermatito ar kitų dermatozių.
Ligos sunkumas vertinamas pagal pažeisto kūno paviršiaus plotą, išplitimą ir simptomų įtaką gyvenimo kokybei. Gali būti naudojami specialūs indeksai, padedantys sekti gydymo efektyvumą, taip pat vertinamos gretutinės ligos: kraujospūdis, lipidai, gliukozės apykaita, kūno masės indeksas.
Psoriatinio artrito atpažinimui svarbūs klausimai apie sąnarių skausmą, sustingimą, nagų pokyčius, šeiminį polinkį. Esant poreikiui atliekami kraujo tyrimai, echoskopija ar radiologiniai tyrimai.
Mūsų klinikos dermatologai padeda tiksliai nustatyti diagnozę, įvertinti eigos sunkumą ir parengti individualų gydymo bei priežiūros planą. Konsultacijos teikiamos tiek gyvai, tiek internetu, todėl pagalbą galite gauti greitai ir patogiai.
Gydymas
Nors psoriazė yra lėtinė ir linkusi kartotis, šiuolaikiniai metodai leidžia efektyviai kontroliuoti simptomus ir ilginti remisijos laikotarpius. Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į išplitimą, formą, kartu esančias ligas, gyvenimo būdą ir paciento lūkesčius.
- Odos priežiūra ir vietinis gydymas: reguliarus emolientų naudojimas, odos barjero atstatymas ir švelnus pleiskanų minkštinimas. Prireikus skiriami priešuždegiminio poveikio preparatai plokštelėms ir paūmėjimo židiniams. Galvos odai taikomos specialios priemonės, palengvinančios žvynų atskyrimą ir niežulį.
- Šviesos terapija: kontroliuojama gydomoji UV spinduliuotė klinikinėmis sąlygomis. Ji ypač tinka išplitusiam bėrimui ar kai vietiniai metodai nepakankami. Kursą sudaro kelių savaičių procedūros su nuosekliai dozuojama šviesa.
- Sisteminės priemonės: taikomos vidutinės ir sunkios eigos atvejais, taip pat esant psoriatiniam artritui ar dideliam gyvenimo kokybės sutrikimui. Jos veikia imuninę sistemą ir uždegimą. Gydymui reikalinga gydytojo priežiūra ir reguliari laboratorinė kontrolė.
- Biologinė terapija ir tikslinės priemonės: skiriamos, kai kiti būdai neefektyvūs ar yra kontraindikacijų. Tai modernūs, kryptingai veikiančios terapijos metodai, padedantys pasiekti ilgalaikę ligos kontrolę.
- Holistinis požiūris: svorio korekcija, streso valdymas, miego higiena, depresijos ir nerimo atpažinimas bei pagalba. Dažnai to reikia tiek pat, kiek ir vaistinio gydymo, kad pagerėtų odos būklė ir gyvenimo kokybė.
Dermatologo konsultacija gyvai ar internetu padeda greitai patikslinti diagnozę, įvertinti rizikos veiksnius, parinkti saugų ir efektyvų gydymą bei sudaryti ilgalaikės priežiūros planą. Esant sąnarių skausmams, gali būti siūloma reumatologo konsultacija.
Priežiūra ir profilaktika
Psoriazė linkusi paūmėti bangomis, todėl reikalinga nuosekli priežiūra net ir esant remisijai.
- Kasdieniai įpročiai: naudokite švelnius prausiklius, vėsius ar drungnus dušus, išsausėjusias vietas tepkite emolientais. Venkite stipraus trynimo, šiurkščių kempinių.
- Galvos odos priežiūra: rinkitės priemones, padedančias švelniai atskirti žvynus ir mažinti niežulį; plaukus plaukite reguliariai, bet nedirginančiomis formulėmis.
- Saulė ir oda: saikinga saulės ekspozicija kai kam palengvina simptomus, tačiau nepamirškite apsaugos nuo saulės – nudegimai gali sukelti paūmėjimą.
- Gyvenimo būdas: rūkymo ir alkoholio atsisakymas, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota, širdžiai palanki mityba. Svorio mažinimas, jei yra antsvoris, padeda mažinti sisteminį uždegimą ir pagerina gydymo rezultatus.
- Streso valdymas: sąmoningumo praktikos, kvėpavimo pratimai, psichologinė pagalba. Stresas – vienas iš dažniausių paūmėjimo veiksnių.
- Infekcijų prevencija: laiku gydykite kvėpavimo takų infekcijas, rūpinkitės burnos sveikata, nes kai kuriems pacientams infekcijos gali išprovokuoti naujus bėrimus.
- Nagų apsauga: laikykite nagus trumpus, venkite agresyvių manikiūro technikų, mūvėkite pirštines dirbant buities darbus.
Reguliarūs vizitai pas dermatologą padeda koreguoti planą pagal sezoniškumą, gyvenimo pokyčius ir ligos dinamiką. Mūsų klinikos specialistai dirba kartu su jumis siekdami ilgalaikės kontrolės ir geros savijautos – tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.
